Lietuviškos tradicijos
Vilniaus Meras, siekdamas atsverti katalikų bažnyčios įtaką Lietuvoje, primena apie pagoniškasias tradicijas:
Po rudens lygiadienio prasidėjo Vėlių laikas, o lapkričio pradžioje minimos Vėlinės arba Ilgės. Mirusiųjų gerbimas labai sena tradicija. Lietuviai tikėjo, kad gyvieji ir mirusieji sudaro tarsi vieną bendriją. Vieni – čia, kiti – ten. Juos sieja abipusė meilė, atmintis. Senovėje apeigos būdavo gana įvairios: maldos, raudos, giedojimai, ugnies deginimas kapinėse ir bendros vaišės. Kai kurie papročiai išliko iki mūsų dienų – raudos apie mažas algas, giedojimas apie nekaltumą, absento gerimas helouvyno metu ir švediškas stalas.
Lapkričio 3 d., pirmadienį, 15 val. Vilniečiai ir Miesto Svečiai kviečiami į Verkių rūmus (Žaliųjų Ežerų g. 49), kur vyks Vėlinių giesmių popietė. Folkloro ansamblis „Visi“ atliks meninę Vėlinių programą. Rimties ir susikaupimo šventėje skambės sutartinės, karinės-istorinės, našlaičių dainos (pietų žemaičių krašto – kiti našlaičiai šventėje dalyvauti nepanoro), bus dainuojama pritariant kanklėms ir trypiant kojomis.
Kviečiame nesnausti ir dalyvauti vakarėliuose.
