backgammon free casino money free craps game play free black jack craps video poker strategy play black jack online how to win video poker casino game online uk best casino online casino secure online gambling jackpot casino online casino black jack learn to play craps how to win at video poker craps online blackjack casino game online casino betting free on line video poker casino games no download casino online gambling casino play free casino slots video poker machine bonus video poker free on line slots double bonus video poker free video poker games free casinos roulette online craps rules free on line casino rules of craps online casino free money blackjack 21 internet casino how to play craps free casino game download fortunelounge online casino free casino download free casino card game free roulette game free casino play no deposit free money casino internet casino online 
Kartais Meras miega ir sapnuoja košmarus, o prabudęs pamato, kad geriau nepasidarė ir išpiltas šalto prakaito bėgioja po virtuvę su trumpikėmis ir šaukia – „Nu kas čia pasidarė? Kodėl yra kaip yra. Ir apskritai – kas kaltas?“. O po to ramiau atsidūsta, kai aš jam pasakau – „Visi kalti.“
Visi. Galime guostis tik lietuviška patarle – „Be šūdo – nebus grūdo“. Šūdų jau turime – pats laikas ir grūdams augti.
Štai – kai politikai pradėjo eiti į internetą, dėti video į youtube, tai visi suskubome balsuoti už juos ir iš anksto džiaugiamės pergale, kad pagaliau ir Lietuvoje modernūs politikai atstovaus savo žmones. Labiau apsigauti nebuvo įmanoma, juk iš tiesų balsavome už jaunuosius new media specialistus, kuriems buvo sumokėti milionai tam, kad jie „išsuktų“ visus senius ir jiems prijaučiančius. Arba dar paprasčiau – eilinį kartą nusipirko mus už pinigus. Apie programų skaitymą, suvokimą arba tikėjimą jomis galima pamiršti.
Dar ir dabar Vyriausybė twitteryje nesugeba susitvarkyti su patogiu nuorodų dalinimusi, prisirinko keistų draugų (toks jausmas, kad bičiukas, kuris PRina Vyriausybę twitteryje tiesiog tingi perjunginėti accountus) ir sako – „mama, pažiūrėk kaip aš moku gerai internetu naudotis“.
Neilgai trukus, iškart po to, kai nauja valdžia apšilo kojas Seime ir pradėjo vykdyti savo programą, pasigirdo nepasitenkinimo šūksniai:
„Uždraust abortus? – Ką jūs – mes patys galim planuot!“
„Į bažnyčią vaikščiot? – Juokaujat, mes gi ir namuose su dievais galime pabendraut.“
„Skatint gimstamumą ir uždraust kontraceptikus? – Iš proto išsikraustėt? Į mūsų lovą lipt nedrįskit!“
Arba dar viena absurdiškai populiari tema – alkoholio vartojimo sumažinimas. Kai tik valdžia pradeda ką nors daryti į tą pusę (uždrausti pardavinėti vėlai vakare, uždrausti gerti viešose vietose, uždrausti gerti namuose), tai iškart visi pradedam kaukti nesavais balsais, kad žudo, naikina mūsų asmeninius pasirinkimus ir taip toliau.
Mūsų pinigai leidžiami visokiems niekams – religinių bendruomenių paramai, kovai su vėjo malūnais, kavutėm ir arbatom, kitiems praėjusio laikmečio monstrams, o pasiteisinti taip pat labai lengva – tūlas lietuvaitis, į bažnyčią nuvaromas močiutės du kartus per metus, visose anketose žymi, kad jis „praktikuojantis katalikas“ ir nuo Lenkijos dabar skiriamės tik tuo, kad ten katalikų gretos sparčiai tirpsta, o Lietuvoje – beprotiškai greitai auga.
Atsipeikėkim – gal dar nelabai įsisąmoninta, tačiau kokią valdžią išrinksi, tokia ji ir bus. Ir ne geresnė, o visais įmanomais būdais blogesnė. Politiko JAV paklausė ar žmonės atėjo iš Adomo ir Ievos, tas atsakė – „Galbūt“. Jo oponentui nusistebėjus, paaiškino – „Politikams IQ testo daryt nereikia“.
Kažkodėl susidaro įspūdis, kad valdžią išrinkai ir valio – galima pamiršti, o jie jau tikrai PADARYS taip, kaip ŽADĖJO. Atrodo, kad lyg ir Internetų laikais gyvenam ir apie svečias šalis pasižiūrim naujienų, o tokio pilietiško naivumo dar neatsikratėm. Kai išrenki, tai darbas dar tik prasideda – turi stebėti, kontroliuoti, mokyti ir aiškinti valdžios atstovams, ko iš jų buvo tikėtasi, ką jie turi padaryt ir kaip. Ir visai nesvarbu, kad mes galim padaryti klaidų – išmoksim. Politikai jų pridaro ne vieną ir ne dvi, labai dažnai teisindamiesi, kad „nepasisekė“. Tai taip išeina, kad visą Lietuvos ir jos Žmonių likimą sudeda ant Sėkmės kortos ir lošia rusišką ruletę? Neee, brolyčiai – taip neišdegs, reikia daryti su galva ir ne šiaip tik ją turint, bet ir naudojant. Kas būtų, jei namui sugriuvus statybininkų bendrovė pradėtų aiškintis – „na atsiprašom, nepasisekė, kitą kartą gal pavyks geriau“ ir plekšnosim jos direktoriui per petį, maždaug – nenusimink, šį kartą taip išėjo, o kitą kartą gal cementas geriau lips.
Tada pasėdim keletą dienų ir, pamatę, kad politikai visiškai nesiruošia savęs skriausti, pradėdam skanduoti – visi lygūs, jei aš uždirbu 400, tai ir kiti tiek turi uždirbti. Skriaudžia, muša, atima, neleidžia, kontroliuoja.. Ne žmonės iš politikų gimsta, o politikai iš žmonių.
Na štai, pagraužiau Mero sąžinę ir reikia dingti pusmečiui.
Daugiau:
This website uses IntenseDebate comments, but they are not currently loaded because either your browser doesn't support JavaScript, or they didn't load fast enough.