Gelbėkim aukštąjį mokslą Lietuvoje (optimizmui ribų nėra)

Aptikau kokį tais PR straipsniuką KAS IŠGELBĖS LIETUVOS AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ?. Tad tuoj ir pakomentuosiu..

Šiemet Seime bus svarstomas Lietuvos aukštąjį mokslą iš pagrindų reformuosiantis įstatymas. Lietuvos inteligentijos įsitikinimu, nors reforma ir nėra tobula, ją vykdyti būtina, priešingu atveju šalies aukštasis mokslas bus sužlugdytas. “Manau, kad jie padarys blogą reformą, bet geriau bloga, negu nieko. Rinkos mechanizmas, kad ir koks blogas, yra geresnis, negu joks”, – mano žinomas istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Kas ta – Lietuvos inteligentija? O kas tie – įsitikinimai? O kokie tie aukštojo mokslo Lietuvoje pagrindai? Kaip galima manyti apie kažką, kai nežinai kaip bus po metų, o planuoji mokslą bent dviems metams į priekį? Kaip gali tokius klausimus spręsti vyresni žmonės, nei 18 metų?

Pasak Vilniaus universiteto (VU) senato nario, šiuo metu reikia klausti, ne kada Lietuvos universitetai atsidurs geriausiųjų šimtuke, o išvis – ar Lietuvai reikia universitetinės mokslo sistemos. “Jei jos reikia, reikia staigiai ką nors daryt”, – sako jis.

Koks durnius užduoda tokius klausimus apie šimtuką? Apie Lietuvos suvokimą organizuojant patekimą į šimtukus galima spręsti pagal Eurovizijos konkursą – visi džiaugiasi ir tikisi, o gaunas kaip visada. Tačiau pritariu, kad galbūt vertėtų tiesiog duoti pinigus studentams (priklauso pagal Konstituciją) ir tegu skrenda mokytis kitur.

„Problema slypi sistemoje, kuri yra biurokratiška ir nelanksti. Šiuo metu tarp universitetų nevyksta garbinga konkurencija, kurios reikėtų tam, kad nebebūtų varstomos politikų kabinetų durys. Jos reikia ir tam, kad žodis „reforma“ nebūtų diskredituotas studentų akyse“, – mano L.Donskis.

Problema slypi mūsyse. Kas tą sistemą sukūrė? Tas, kas daugiausiai šneka. Manau, kad žodis „reforma“ skamba taip pat gerai, kaip ir „pažadame“.

Planuojamą Mokslo ir studijų reformą jau remia LSS, Vilniaus Universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos mokinių sąjunga, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovai ir t.t.

Kad LSS ir LMS remia – viskas gerai, bet jei jau remia VU ir kiti mokslinčiai – tuomet su reforma kažkas negerai iš pagrindų. Jei norima keisti esamą, menamai blogą, padėtį, tuomet VU ir kiti universitetai turėtų ragais stoti prieš.

Savo pritarimą permainoms išsakė ir aukščiausi šalies pareigūnai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Pritariu.

„Kiekviena naujovė yra sunkiai priimama, tačiau tam atėjo laikas. Tolesnis delsimas būtų prabanga mūsų tautai“, – teigia V.Adamkus.

Skant. Pabandykime nukreipti mintis nuo ekonominės situacijos ir skambinkim varpais apie mokslą – senas geras bajeris.

Lygiai prieš metus Vyriausybė jau svarstė įstatymo pataisas, kuriomis universitetų valdymas būtų patikėtas iš visuomenės atstovų sudarytoms taryboms, nepriklausomoms nuo siauros akademinės nomenklatūros, besipriešinančios bet kokioms reformoms. Deja, akademinė nomenklatūra tąkart įrodė, kad jos įtakai ribų nėra, ir Vyriausybė patvirtino bei Seimui pateikė Mokslo ir studijų įstatymą, kuris padėties nepakeitė.

O kas dabar pasikeis? Kažkas kažkam kažką pažadėjo? Ar pagaliau išmirė ta siaura akademinė nomenklatūra? O gal dar geriau – sumodernėjo?

Tad nenuostabu, jog ir dabar yra interesų grupių, kaišiojančių pagalius į mokslo reformos ratus. Dar nesenai valdžioje buvusių, o dabar opozicijoje esančių socialdemokratų nuomone, jie jau pakeitė kai kurių aukštųjų mokyklų dėstomas programas, davė Lietuvos mokslininkams galimybę susisiekti bei vykdyti bendrus projektus su kolegomis užsienyje. Jie pripažįsta, kad reikia dar pagerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, tačiau pasiūlyti metodai jiems atrodo netinkami ir nepriimtini.

Taip išeina, kad savo nuomonės pateikimas prilygsta pagalių į ratus kaišiojimu šioje demokratinėje Lietuvoje. Kitais metais gal prilygins pagalių kaišiojimu į užpakalius.

Tačiau aukštojo mokslo padėties analizė rodo ką kita. Mokslo ir studijų valstybinis finansavimas lig šiol nedavė laukiamų rezultatų. Iki šiol neveikė efektyvi ir patikima studijų ir mokslo kokybės vertinimo sistema. Studijoms skiriamos lėšos tik skatino ekstensyvią perteklinių studijų programų rengimą. Mokslo finansavimas buvo skiriamas vidutiniam mokslo tyrimų lygiui palaikyti, o ne geriausiųjų idėjų realizavimui.

Dirbdamas Merijoje supratau, kad norint analizuoti, mažų mažiausiai reikėtų suprasti ką analizuoji, kokio rezultato tikiesi ir ką darysi toliau. Taip pat būtų pravartu neužsakinėti analizės iš tų, kuriuos analizuoji ir bandysi reformuoti. Ir apskritai – mano idėjos yra pačios geriausios!

Aukštųjų mokyklų autonomijos būklė vis dar riboja geriausiųjų norą būti dinamiškomis, atitinkančiomis šiuolaikinio gyvenimo ir dabartinės visuomenės poreikius, būti tarp Europos geriausiųjų. Aukštųjų mokyklų laisvė iki šiol buvo ribojama „iš šalies“ kišantis į studijų ir mokslo procesus. Aukštosios mokyklos neturi teisės valdyti turtą, savarankiškai spręsti apie studijų ir mokslo plėtros kryptis, ieškoti produktyvių bendradarbiavimo su verslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais būdų.

Bet užtad gauna pinigus už nereikalingą žmonių laiko švaistymą – taip kad „kvit“.

Lietuvos mokslas ir studijos tampa vis mažiau patrauklios Lietuvos geriausiems. Jie vis dažniau renkasi studijas užsienyje, atsisako mokslininko karjeros Lietuvoje. Per du dešimtmečius vykusi mokslo ir studijų sistemos plėtros kryptis užkirto kelią formuotis nepriklausomai akademinei bendruomenei, mokslininkų ir studentų asociacijoms. Mokslo gyvenimas remiasi ne idėjomis ir jų kaita, žinių perdavimu jaunajai kartai, o individualiu kiekybinių rezultatų ir diplomų siekiu.

Kaip žinia – geriausieji ir renkasi geriausius. Nemanau, kad Lietuva pajėgi pasiekti užsienio studijų lygį, kad ir ką bedarytų. Na nebent kokiuose Žemės apsėklinimo kursuose. Apie ką mes kalbam? Norint kažką perduot – reikėtų ir turėt tą kažką. Vat prieš du dešimtmečius tai tikriausiai viską turėjom.

Reformos iniciatorių įsitikinimu, jei Mokslo ir studijų reforma nebus įgyvendinta, Lietuvai grės intelektinis bankrotas. Šalis neteks gabiausių studentų ir mokslininkų, bus nuvilti visi, laukiantys proveržio ir permainų.

Įtariu, kad reformos iniciatoriai pavėlavo kokiais dešimt metų su savo prognozėm apie bankrotą. Kas tik patvirtina jų nuomonę.

Jei yra dar tokių, kurie viliasi ir laukia proveržio ir permainų – reikėtų pradėti galvoti savo galva ir galbūt pavyks suvokti kaip pačiam siekti aukštojo mokslo vaisių.

Daugiau:

1. Aukštasis Mokslas Lietuvoje ir jo ateitis Anksčiau klausėme ar aukštasis mokslas pernelyg remiamas. Gavome keletą atsakymų, o pagal juos padarėme išvadą: magistrantai nesugeba suprasti elementaraus klausimo, tad nusprendėme jog jų atsakymas...
2. Parama Mokykloms aukštųjų mokslo institucijų sąskaita Gerbiamoji Violeta ir kiti komentatoriai, kurie nepraėjo cenzūros, uždavė labai rimtą ir opų klausimą – “Ką darysite su lėšomis, kai nutrauksite aukštųjų mokslo institucijų finansavimą”....
3. J. Erlickas apie Lietuvos istoriją. « Vimpauto Bačkio Blogas ...
4. Post-revoliucinė velniava … Nesikeikiant. Meras visai nušoko nuo proto – atleido IT specialistą ir nuo šiol Merijos ūkį prižiūri nevykėlis sūnus – niekur daugiau netiko, tik...
5. skaityti ar neskaityti Šiandien 8.01 ponas Vilniaus Meras jau stovėjo prie mano kabineto durų ir piktai trepsėjo koja, kam aš jį užliūliavau kalbom apie šviesesnę ateitį, skaitymo malonumą...

Posted in Gyvenimas, Verkšlenimai, Švietimas | 20034 Comments »http://www.vilniausmeras.lt/2009/04/07/gelbekim-aukstaji-moksla-lietuvoje-optimizmui-ribu-nera/Gelb%C4%97kim+auk%C5%A1t%C4%85j%C4%AF+moksl%C4%85+Lietuvoje+%28optimizmui+rib%C5%B3+n%C4%97ra%292009-04-07+11%3A09%3A41SportoVicemeras