Šiuo metu Lietuvoje populiaru remti (ES Europos socialinio fondo lėšomis) šeimos ir darbo suderinamumą. Pasak „mokslinių“ tyrimų, atliktų Vystymo Bendrijos FORWARD, darbą ir šeimą galima suderinti tokiais būdais:
a) atidarant kuo daugiau darželių ir pratęsiant jų darbo laiką (kad būtų galima juos palikti ten iki 20-21 valandos)
b) siekiant suteikti kuo daugiau lengvatų, kad tėvai nevažiuotų į užsienį, palikę vaikus likimo (močiutės) valiai. Šitas punktas tai nesuprantamas, kokio velnio remti tokius tėvus, kurie paliktų savo šeimą.
c) darbdaviai turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo. Galima pagalvoti, kad darbdavių darbo tikslas, yra išauginti kuo daugiau vaikų. Keista, bet dauguma įmonių, norėdamos pasirodyti etiškomis, atsakė, kad mielai prisidėtų.
Įdomu dar ir tai, kad dauguma darbuotojų, turinčių nors vieną iki mokyklinio amžiaus vaiką, uždirba dvigubai mažiau, negu darbuotojai, kurie neturi vaikų. Sudarant prielaidą, kad alga skaičiuojama pagal darbo valandas – matome, kad darbuotojai, turintys šeimas – nevertinami. Tyrimo metu nurodytos priežastys:
a) Mažamečių vaikus ligos atima laiką iš darbdavio
b) Darbuotojai, auginantys vaikus, neturi laiko kvalifikacijos kėlimui
c) Taip pat jie negali vykti į komandiruotes
Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad šiais laikais vaikus augina nekvalifikuoti, prastai uždirbantys ir nemėgstantys keliauti žmonės.
(Pranešimas parengtas kartu su Durex)
Daugiau:
gy :D Kartu su Durex… :D
taip mūsų valstybė rūpinasi gimstamumu?
Siulau nuotolinio darbo variantą.
Tarkim aš, esu ištekėjusi, auginu 1,5metu vaiką, mokausi magistrantūroje (be pertraukos po bakalauro), ir dirbu namuose, nes man sudarytos sąlygos, yra kompiuteris, reikiama programinė įrangą, internetas, ir nuo to, kad dirbu namie mano darbo kokybė nenukenčia, o net atvirkščiai, nereikia švaistyt pinigus benzui kelionei i darbą, stovėti kamščiuose ir nervuotis, mažiau laiko sanaudų, galiu patogiai įsitaisyti ir dirbti taip kaip man patogu nesibaimindama, kad į mane žiūrės kas nors “kreivai”, plius daugiau laiko galiu skirti šeimai, geriau organizuoju savo laiką (darbą pasiskirstau tada, kai man patogu dirbti, o ne kaip dauguma ofise nuo 8 iki 17), todėl net kai mano vaikas serga, man jo ligos netrukdo padirbėti. Dėl kvalifikacijos – mokausi magistrantūroje, domiuosi savo specialybės naujienomis, tenka naudotis kai kuriomis programomis (pvz autocad, photoshop) – geresni įgūdžiai, naujesnės žinios.
Taigi, vaikai darbui ir mokslui ne kliūtis!!!
Na, tik į komandiruotes nevažiuočiau, bent kol vaikas mažas :)
[Reply]