Pirmas bibliotekininkės žodis

Laba diena, ponai ir ponios,

kadangi naujais darbuotojais savivaldybėje rūpinamasi tiek pat kiek ir senais, tai porą žodžių apie save teks pasisakyti pačiai. Esu asmeninė pono Vilniaus Mero bibliotekininkė Irmutė. Ūgis 175, svoris 62, plaukai šviesūs, akys žalios, akinių rėmeliai rudi, kai reikia dirbti žemai nuleidus galvą, juos nusiimu.

Anksčiau dirbau pono Silvestro, viešųjų ryšių tarnybos vadovo, asistente. Dažniausiai – po darbo, bet greitais reikalais ir per pietų pertrauką spėdavom. Dabar su ponu Silvestru matomės retai ir aš jo labai pasiilgstu (tikiuosi, jis greitai mes savo furiją žmoną ir dar iki Kalėdų man pasipirš), bet džiaugiuosi naujosiomis savo pareigomis, nes turiu laisvus vakarus ir savaitgalius, kadangi ponas Vilniaus Meras neskiria užduočių vakarais ir per pietų pertrauką, o dar atkrenta šopinimasis – jį atlieku darbo metu.

Oi, kaip gera ateiti į parduotuvę vidury dienos… Nieko nėra, visos pardavėjos tik apie tave vieną šokinėja… Anądien užsimaniau batų iš „Europos“ žiemos katalogo, tai Vilniaus Merui knygą pirkau „Mūsų knygos“ knygyne. Jis ir arčiausiai mūsų. Paskui gavau kvietimą į kalėdinį Vilniaus Mero darbuotojų balių, tai puoliau ieškoti vakarinės suknelės. Pasakiau Vilniaus Merui, kad „Mūsų knygoj“ jo norimo leidinio nebuvo ir teko eiti į „Pegasą“ VCUP`e. O šiandien draugė kirpėja pasiėmė laisvą dieną ir sutarėm pereit Akropolį, nes juk jau žiemos išpardavimai prasidėjo!! Patikėkit, trenkiausi ten tik todėl, kad nei „Mūsų knygoj“, nei „Pegase“ Vilniaus Mero norimos knygos nebuvo. O „Baltos lankos“ turi viską. Tik va, nepagalvojau, kad sunku bus viską partempt iki savivaldybės. Ir kaip tyčia ponas Vilniaus Meras buvo užprašęs ne vienos, o dviejų knygų – „Inesė“ (Isabel Allende) ir „Labirintas“ (Kate Mosse). Sakė, matė per televiziją, vadinasi, visas miestas skaitys, tai jam irgi reikia susipažinti.

„Inesę“, kiek žinau, atiduos žmonai (ji paskui jam papasakos turinį). Ten meilės peripetijos tarp siuvėjos ir karininko – tikras moteriškas romanas. „Labirintą“ tai pasidėjo ant savo stalo. Ten dvi moterys, viena taurė – pats tas komplektas tikram vyrui. Ponas Silvestras irgi susidomėjo, tai savo sąsiuvinyje užrašiau jį į eilę prie šitos knygos. Bet jis dar negrąžino seniau paimtų: „Smulkūs vedybiniai nusikaltimai“ (Eric-Emmanuel Schmitt) ir „Baltoji baimė“ (Ken Follet). Nu bet nieko, užsirašiau penktadienį į Nailbar`ą „Akropolyje“, tai jeigu ką, nupirksiu ponui Vilniaus Merui dar vieną knygą.

Daugiau:

1. skaityti ar neskaityti Šiandien 8.01 ponas Vilniaus Meras jau stovėjo prie mano kabineto durų ir piktai trepsėjo koja, kam aš jį užliūliavau kalbom apie šviesesnę ateitį, skaitymo malonumą...
2. Vilnius vienas – Merai du Vakarykštis ponas Vilniaus Meras šiandien vis dar vadinasi Meru, bet šiandieninis ponas Vilniaus Meras irgi jau Meras, taigi Vilnius vienas, Merai – du. Vadinas,...
3. Gedulas tarp knygų Šiandien visi laikraščiai mirga žinutėmis apie Čingizo Aitmatovo, galbūt būsimo Nobelio premijos laureato, mirtį. Nenuostabu – jis tikrai žinomas ne tik Kirgizijoje ir buvusioje TSRS,...
4. Velniop tuos šildymo klausimus – knygos šildo Turiu pasiguosti, kad jau kuris laikas neprikalbinu pono Vilniaus Mero skaityti. Kiek tik užeinu pas jį, tai vis skaičiuoja skaičiuoja… Nori išvesti gudrią formulę šildymo...
5. Sugautas Sugautas Vilniaus Mero bendražygis DŠ (tarnybai pavardė žinoma) . Vilniaus Meras nedelsiant imsis priemonių, kad atstatyti papildomų finansinių šaltinių įplaukas į Vilniaus Mero piniginę. ...

Posted in Gyvenimas, Kultūra, Meras, Seksas | Comments Off