May 6th, 2007
Aukštasis Mokslas Lietuvoje ir jo ateitis
SportoVicemeras
Anksčiau klausėme ar aukštasis mokslas pernelyg remiamas. Gavome keletą atsakymų, o pagal juos padarėme išvadą: magistrantai nesugeba suprasti elementaraus klausimo, tad nusprendėme jog jų atsakymas – neigiamas požiūris į aukštąjį išsilavinimą. Taigi atsakymas labai aiškus – Aukštasis mokslas yra pernelyg remiamas ir visiškai atitrūkęs nuo gyvenimo realijų.
Tai gana stipri žinutė į kurią siūlome atkreipti dėmesį aukštųjų mokslo institucijų vadovams ir seimo nariams.
Daugiau:
- Parama Mokykloms aukštųjų mokslo institucijų sąskaita Gerbiamoji Violeta ir kiti komentatoriai, kurie nepraėjo cenzūros, uždavė labai rimtą ir opų klausimą – “Ką darysite su lėšomis, kai nutrauksite aukštųjų mokslo institucijų finansavimą”....
- Studentų pertekliaus problema (plano punktas nr. 1) Gerdami Ibuprofeną laužėm galvą kaip išspręsti studentų perteklių. Sprendimas paprastas ir genialus – neremti jų ir mokymo įstaigų visiškai ir nustatyti minimalų mokestį už mokslą....
- Vasaros laikas Kam skirtas vasaros laikas? Kiekvienais metais nenutyla diskusijos dėl vasaros ir ne vasaros laiko kaitaliojimo. Žmonės nesupranta kam to reikia, motyvuodami tuo, kad tai žeidžia...
- Gelbėkim aukštąjį mokslą Lietuvoje (optimizmui ribų nėra) Aptikau kokį tais PR straipsniuką KAS IŠGELBĖS LIETUVOS AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ?. Tad tuoj ir pakomentuosiu.. Šiemet Seime bus svarstomas Lietuvos aukštąjį mokslą iš pagrindų reformuosiantis įstatymas....
- Apklausos apibendrinimas Remiantis nepriklausomos nuo nieko apklausos rezultatais – galime daryti išvadą, kad krematorijų idėja tinka ir patinka, ypač, jei jų kaina artėja link 0. Lobistai –...
Posted in Gyvenimas, Meras, Sprendimai, Vilnius, Švietimas | 24 Comments »
Loading ...
Nesu aukštosios mokyklos vadovas, bet dirbu administracijoje jau 5 metus ir studijuoju doktorantūroje. Sakyčiau, gerb. vice meras elgiasi labai neatsakingai jei išvadas tokia rimta tema kaip aukštojo mokslo rėmimas daro iš kelių magistrantų atsakymų ir dar tokias nesąmones viešai publikuoja skleisdamas visuomenei tikrovės neatitinkančią informaciją ir kurstydamas žmones eiliniam visiškai nepagrįstam skandalui nukreiptam prieš aukštąsias mokyklas. Nuo tokių skandalų aukštojo mokslo situacija Lietuvoje tikrai nepagerės. Be to, įdomu kur siūlytumėte nukreipti nuo aukštojo mokslo “nusuktas” lėšas? Gal dar vieno vice mero išlaikymui???
[Reply]
Gerbiama Violeta,
Vice Meras ir Meras dirba neimdami algos. Puikiai išsilaiko patys.
Juk sutiktumėt, kad toks Vice Mero požiūris gali pagelbėt pastebėti problemas?
[Reply]
Beje,
magistratūrą Vilniuje esame savo kailiu patyrę. Asmeniškai Meras ištvėrė 2 mėnesius, nes iš 10 dėstytojų tebuvo tik 2, kurie turėjo žinias ir kompetenciją (kai kalbėdavo, nesijausdavo, kad nesupranta, ką kalba)
[Reply]
Ne nesutikciau. Malimas liezuviu internete tikrai aukstajam mokslui nepades.
O del destytoju kompetencijos tai galiu pasakyti kad ja nustatineti reikia tikrai ne tiems kurie net magistranturos nebaige.
[Reply]
Gerb. Violeta, galbūt turite pasiūlymų kaip ją nustatyt? Galbūt užtektų teksto suvokimo, interpretacijos ir gramatikos testo, kad atsijoti 80% žmonių?
[Reply]
Praktiniai kompetencijos nustatymo būdai:
- pasidomėti, kokių dalykų specialistas dėstytojas buvo anksčiau, kaip priėjo prie tiriamo dalyko dėstymo (būna, kad tai tik “susiorganizuotas” kursas);
- per paskaitą sekti kalbą ir paklausti klausimo, kuriuo bandoma išsiaiškinti dėstomo dalyko pagrindimus (na, kai dėstoma, kad kažkas yra blogai ar gerai, tai ar sugeba atsakyt, kodėl) . Pamatoma, ar suprantamas dėstomas dalykas, ar tik kažkieno medžiaga tiesiogiai perteikinėjama;
- parodžius papildomą su dalyku susijusią medžiagą, ar dėstytojas nustemba ir nežino, kaip ją pakomentuoti (pvz, Statybinių konstrukcijų dėstytojui parodai konstrukcinį mazgą, kurį naudosi, jis atsako, kad neįmanoma. Tada parodai realius pavyzdžius, kaip tai padaroma)
- apibendrinantis indikatorius yra, kai jauti, kad apie dėstomą dalyką žinai ne ką mažiau, arba dalykas dėstomas neatsižvelgiant į kontekstą, bukai tiesiai.
[Reply]
Dar vienas iš įdomesnių yra, kai dėstytojas nesugeba artikuliuoti, dėstyti kritikos, nes alkoholio kvapu dvelkia.
[Reply]
Dar kai į kursinio/diplominio gynimą neateina studento darbo vadovas, dėl visiems suprantamų šventinių vaišių/gėrimų priežasčių.
[Reply]
Dar būna, kai dėstytojas kartu ir dirba tiesiogiai su dėstomu dalyku susijusį darbą. Tada gali stebėti jo darbo rezultatus ir elementariai suprasti, kad jis nepajėgus pasiekti daugiau nei vidutinio lygio rezultatų.
Natūraliai nepatenkina kiekvieno besimokančio poreikio – mokytis iš geriausių.
[Reply]
Na rašau kaip Moralistas.
Prašysiu Merijos PR’o pagalbos, derinant savo toną.
[Reply]
Mere tu atleizdamas politiniu būdu savo darbdavius biški pasigydik okey?? nes matosi tau taukštelėjio per psichiką matosi kad tau ne visi namuose :D nors aš tavo dirbantis pavaldinys bet tau reikėtų išsitirti ar tu pakaltinamas ožkiuk :D
[Reply]
tu nors supranti ka tu kalbi? maciau tave viena karta kai syrka leidaisi kirtimuose. ir dar alkoholikas.
meras skaitosi.
[Reply]
O ką Jūs veikėte Kirtimuos ir kur gėrėt?
[Reply]
Na liberaldemokratai ar pasiruošę atremti Abonento ir Masiulio ir Co galimas peversmo atakas ir ar dar Putramentas prašo prastumti jo projektą?
[Reply]
Na liberaldemokratai ar pasiruošę atremti Abonento ir Masiulio ir Co galimas perversmo atakas ir ar dar Putramentas prašo prastumti jo projektą?
[Reply]
Kada tęsėsite savo pažadus peržiūrėti buvusio mero A.Zuoko ir buvusios Tarybos galimai korumpuotus sprendimus ir priversite juos atsakysite teisiškai ir išieškosite žalą ,kuri padaryta vilniečiams?
Juk susitarėte iki rugsėjo 30 dienos.
[Reply]
Žmonės siūlau ne keikti tą Darbo partiją,kuri niekina Lietuvą ir mus lietuvius ,o ją nubausti per rinkimus -tai yra nebebalsuoti už tą partiją ir už V.Uspaskichą,kurie gali būti net Kremliaus žmonių projektas ir yra rimtas pavojums mums visiems.
Piliečiai raginu jus ginti savo tautą ,valstybę ,nepriklausomybę nuo Darbo partijos ir Viktor Uspaskch.Paimkime visi drauge nebalsuokime už juos visus ir padarykime V.Uspaskich ir Darbo partijai politikos pabaigą,imkimės veiksmų ,kiek galima duoti jiems niekinti Lietuvą! Neduokime spjaudyti ant Lietuvos ,ant mūsų ,ant visų atminimo,kurie iškovojo nepriklausomybę kažkokiam Verslo projektui (Darbo Partijai)!
[Reply]
Gerb mere, jusu asmenine patirtis magistrantūroje dar nesako, kad visur taip yra. Šiuo metu aš mokausi magistrantūroje ir tikrai galiu pasakyti, kad dėstytojai yra aukšto lygio, dalyvauja įv projektuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kas savaitę pateikia vis naujesnę informaciją apie savo dalyką, visada padeda rašant mokslinį darbą (beje, kreiptis galiam ne tik i darbo vadovą, o į bet kokį dėstytoją, kuris toje srityje dirba, ir jis būtinai padės, patars ir pakonsultuos). Be to didžiąją dalį finansavimo universitetas gauna ne iš valstybės, o iš amerikos, vykdant ten kažkokius projektus. todėl mažinant finansavimą jus darote, kad mūsų mokslininkai dirba daugiau užsieniui, o ne Lietuvai. Dėl to ir atsiranda tokie keli dėstytojai, apie kuriuos jus ir papasakojot.
Noriu padėkoti mano fakulteto ir mano specialybės dėstytojams, kad jie tikrai yra verti, aukšto lygio ir duoda man tikrai naudingas, šiuolaikines ir idomias žinias.
[Reply]
2002 m. LR vyriausybė paprašė pasaulio banką įvertinti žinių ekonomiką Lietuvoje, ir bankas paruošė ataskaita 2003 m. “Lietuva kelyje žinių ekonomikos link”. Tai toje ataskaitoje daug dėmesio skyriama švietimui, mokslui, kvalifikacijos kelimui. Nors čia 2003 metais, tačiau, manau, dabar mažai kuo skyriasi situacija.
iš tos ataskaitos: “Pastaraisiai metais Lietuva pasiekė pažanga keliose žinių ekonomikos srityse, visų pirma ekonominio vei institucinio režimo tobulinimo bei IRT infrastruktūros kūrimo srityse. tačiau MAŽIAU PADARYTA TOBULINANT ŠVIETIMO SISTEMĄ…”
“… Kitos šalys, persvarsčiousios švietimo metodiką, telekomunikacijų reguliavimą, mokslo ir technologijų politiką, eina pirmyn.”
Pasiūlymai:
“Stiprinti bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinio sektoriaus (įskaitant MOKSLĄ ir ŠVIETIMO institucijas):
glaudžiau susieti mokslą ir verslą įgyvendinant ir komercializuojant technines naujoves;
stiprinti bendradarbiavimą tarp verslo ir ŠVIETIMO sektoriaus – per bendrą AUKŠTESNIOJO IR AUKŠTOJO MOKSLO valdymą ir dalyvaimą formuojant ŠVIETIMO POLITIKĄ (įskaitant profesinį mokymą);
…
Skatinti inovacijas, mokymąsi ir kontaktų nustatymą informacijos visuomenėje peržiūrint senas ir diegiant naujas FISKALINES PARAMOS priemones:
peržiūrėti visus galimus ŠVIETIMO, PIRMIAUSIA AUKŠTOJO MOKSLO, FINANSAVIMO MECHANIZMUS (IŠ KURIŲ DABAR TAIKOMI TIK KELĮ) siekant didinti finansavimo EFEKTYVUMĄ, teisingumą ir prieinamumą;
teikti mokesčių kreditus, mokymosi čekius ir panašias priemones, skatinančias įmones ir darbuotojus investuoti į mokymą… ”
ir t.t.
O jus norite atvirkščiai, sumažinti finansavimą, kad aukštosios mokyklos būtų priverstos samdyti mažesnės kompetenticoj dėstytojus, kadangi jie “pigesni”, o paskui patys kenčiant nuo to, ir galvojat dar sumažinti finansavimą, gaunasi uždaras ratas. Jeigu mes einat link žinių (informacijos) visuomenės, tai reikia žinias, mokslą, projektus ir finansuoti pirmiausiai, bus didesnė nauda.
“Demokratinė viešoji politika pati savaime privalo atlikti visuomenės šviečiamąjį, ugdomąjį vaidmenį” – kaip sakė V. Adamkus konferencijoje “Žinių visuomenės samprata”.
Sutinku su pirmu Violetos pasisakymu. O jūsų, Mere, reitingas mano akyse po šių žodžių labai nukrito.
[Reply]
Jūs (ū – ilgoji) gal ne taip supratot. Tikslas yra sumažinti tiesioginį finansavimą, kad aukštosios mokyklos būtų priverstos teikti mokslą, atitinkantį realijas, kitaip jis bus nepaklausus. Jei jos samdysis prastos kvalifikacijos ir pigius dėstytojus – reputacija kris ir niekas neis mokytis. Ar jūs manote, kad švietimo rezultatas yra kuo daugiau bakalaurų ar magistrų? Anaiptol! Geriau vienas, bet geras. Kitu atveju galime nuleisti kartelę dar žemiau ir dalinti bakalaurus visiems, kurie baigė mokyklą.
Dėl mokslo čekių – gera mintis. Galima nutraukti išmokas universitetui, o kiekvienam baigusiam mokyklą duoti po čekį studijoms, tuomet mokslo institucijos, kurios neturi ateities, žlugs dabar, o ne bus tempiamos už ausų deginant Jūsų pinigus.
[Reply]
“Jūs (ū – ilgoji)” – atsiprašau už klaidas ;) (esu nelietuvė ir pripratau rašyti translitu, bet aš stengiuosi)
“mokslo institucijos, kurios neturi ateities, žlugs dabar, o ne bus tempiamos už ausų deginant Jūsų pinigus” – taip joms ir reikia. Pritariu :)
“Kitu atveju galime nuleisti kartelę dar žemiau ir dalinti bakalaurus visiems, kurie baigė mokyklą.” nesakau apie tai, sutinku, kad geriau “vienas, bet geras”. Aš finansavimą suprantu iš visų pozicijų, o ne tik kad kuo didesnė dalis mokinių stotų i nemokamas vf vietas. Aš kalbu apie įrangą, dėstytojų kvalifikaciją, tyrimų finansavimą ir pan. O dėl VF vietų, manau geriausia būtų jas sumažinti, ir palikti kelias geriausiems studentams, tai būtų motyvacija siekti geresniu rezultatų. Na, dar vf vietos galėtų likti profesinėse mokyklose, kadangi į jas stoja dažniausiai turintieji mažesnes pajamas ir protą (nieko nenorėjau įžeisti), tada bent kažkokios profesijos išmoktų ir pakeltų bendrą išsimokslinimo lygį, juk santechnikų ar suvirintojų visada reikia. O kas nori daugiau, tas suras pinigų arba stengsis mokysis, kad gautų nemokamą vietą ir tikrai įstos ir studijuos ten, kur nori (kalbu iš savo patirties).
[Reply]
labai malonu, kad stengiatės. Mes irgi stengiamės.
Kaip matot – mūsų pozicija dėl finansavimo praktiškai sutampa, nes davus mokiniui pačiam pasirinkti kur jam geriausia studijuoti – automatiškai jo čekis rems ir kvalifikaciją ir tyrimus. Valstybė neprivalo remti universitetų, ji privalo remti aukšąjį išsilavinimą, o tai ne tas pats.
[Reply]
reiškia aš ne taip supratau iš pradžių :) jeigu pozicijos praktiškai sutampa, tada sutinku
[Reply]
Nu jus ir durniai
[Reply]